Leonardas Gurevičius
Leonardo Gurevičiaus atminimui
Leonardas Gurevičius gimė 1932 metais Krosnos miestelyje, gražioje ir šviesioje Vinco Gurevičiaus ir Stasės Gurevičienės (Puzaitės) šeimoje. Augo kartu su broliu Vytu ir seserimi Aldona. Nuo mažens pasižymėjo darbštumu, pareigingumu ir pagarba žmonėms – vertybėmis, kurias išsinešė iš tėvų namų ir kuriomis vadovavosi visą gyvenimą.
Pradines klases Leonardas lankė Krosnoje, vėliau mokslus tęsė ir baigė Simno vidurinėje mokykloje. Troškimas tobulėti ir siekti žinių jį atvedė į Kauno politechnikos institutą, Mechanikos fakultetą, kur studijavo pramoninę šiluminę energetiką.
Sukūręs gražią šeimą su mylima žmona Birute Valenskaite-Gurevičiene, kartu jie užaugino du sūnus – Kęstutį ir Raimundą. Šeima buvo jo tvirtovė, didžiausia laimė ir gyvenimo prasmė. Leonardas buvo rūpestingas vyras, švelnus, bet kartu tvirtas tėvas ir pavyzdys savo vaikams bei anūkams.
Profesiniame kelyje Leonardas paliko ryškų pėdsaką Lietuvos pramonėje. Jo darbų sąraše – Panevėžio cukraus fabrikas, kuriame dirbo šilumininku inžinieriumi; Marijampolės cukraus fabrikas, kur ėjo vyr. mechaniko pareigas, o vėliau – ir direktoriaus pareigas, kurias garbingai ėjo dešimtmetį. Jis dirbo ir Ketvirtojoje vidurinėje mokykloje mokytoju, taip pat Maisto pramonės automatų gamykloje – laboratorijos vedėju, o vėliau realizacijos skyriaus viršininku.
Leonardas buvo žmogus, kuris niekada nebijojo atsakomybės, buvo gerbiamas už kompetenciją, sąžiningumą ir žmogiškumą. Ramus, išmintingas, kuklus, bet dvasiškai stiprus – toks jis išliks visų jį pažinojusių atmintyje.
Išėjęs į užtarnautą pensiją, Leonardas džiaugėsi šeimos meile, ramybe ir gyvenimo pilnatve. 2025 metais jis buvo pakviestas į Viešpaties ramybę, palikdamas mums gražų, prasmingą ir dorą gyvenimo pavyzdį.
Tebūna lengvas jam Lietuvos žemelės lopinėlis. Amžina šviesa jam tešviečia. Atmintyje jis išliks gyvas – su šypsena, šiluma ir pagarba.
JIS SU MUMIS
